vienysta

vienystà sf. (2) NdŽ; L655 žr. vienystė: 1. Vienystoj nejauku gyvent: nei su kuo sualasyt, nei ką pašaukt Rš. 2. NdŽ. | Vienystà – gyvenu tik su dukteria Krn. 3. NdŽ. 4. Kaip valnus su nevalninkais sudės į vienystą, bus geriau J. Stebuklingai tarp bičių užsilaiko vienysta Nz. Kinai ir kitos karalystės, jei neprigulėjo prie rymionų, tai norėjo laikyt su anais bent vienystą ir darė sutarimus pakajų rš.